Gydymas bechterevo liga (ankilozuojantis spondilitas, spondiloartritas) Druskininkuose

Bechterevo liga (ankilozinis spondilitas, ankilozuojantis spondiloartritas) yra lėtinė uždegiminė reumatinė liga, labiausiai pažeidžianti stuburo sąnarius, dėl ko ilgainiui stuburas tampa visiškai nejudrus. Šia liga buvo sergama jau gilioje senoveje, nes jos požymiu surasta triju tukstanciu metu senumo skeletuose. Ankiklozinis spondilitas kaip stuburo liga pirma karta medicinineje literatūroje pamineta XVII amž. viduryje, o kaip atskira liga aprašyta XIX amž. pabaigoje. Ligos priežastys Ligos priežastys iki šiol nėra žinomos. Manoma, kad ligos atsiradimui svarbūs genetiniai veiksniai ir jų nulemta žmogaus organizmo imuninė reakcija į aplinkos dirgiklius. Net 80-98% sergančiųjų šia liga turi HLA B27 antigeną, kuris yra genetiškai paveldimas ir, manoma, nulemia tam tikras organizmo reakcijas bei polinkį sirgti kai kuriomis ligomis. Yra duomenų, kad ligos atsiradimui gali turėti įtakos ir kiti antigenai bei organizme nuolat esanti bakterinė infekcija. Dažniau serga jauni (iki 40 metų) vyrai. Liga dažniausiai apima stuburo sąnarius – vystosi jų uždegimas, kuris ilgainiui sąnarius visiškai suardo, stuburas tampa nejudrus. „Nedirbančiuose” slanksteliuose vystosi osteoporozė, nejudinami diskai bei stuburo raiščiai praranda savo tamprumą ir elastingumą, sukaulėja, visi stuburo slanksteliai susilieja į vieną kaulą, kuris rentgeno nuotraukose atrodo kaip bambukinė lazda. Panašus uždegimas gali vystytis ir kituose sąnariuose. Neretai autoimuninis (nukreiptas prieš savo audinius) uždegimas pažeidžia ir kitus organus: akis, širdies-kraujagyslių sistemą, plaučius. Simptomai Sąnarių skausmas Akių paraudimas Krūtinės skausmas Akių skausmas Strėnų skausmas Rytinis stuburo sustingimas Stuburo judesių ribotumas Sąnarių tinimas Pirmasis simptomas – uždegiminio pobūdžio nugaros skausmas. Laipsniška pradžia, trukmė >3 mėn. Simptomai prasideda iki 40 metų amž. Rytinis stuburo sustingimas >1 val. Fiziniai pratimai pagerina savijautą Ligos eiga Liga prasideda palengva. Pirmieji požymiai – neapibrėžtas atkaklus strėnų skausmas, galintis plisti į sėdmenis, klubą, šlaunį, intensyvesnis naktį (antroje jos pusėje ir paryčiais), nepraeinantis net pailsėjus bei rytinis stuburo sustingimas, praeinantis iššimankštinus. Gali skaudėti krūtinės ląstą, ypač kosint ar čiaudint. Ligai progresuojant, uždegimas apima vis didesnę stuburo dalį – sumažėja stuburo judesių amplitudė, būna sunku pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą, ilgainiui – net kvėpuoti. Stuburas tampa visiškai nejudrus, tarsi sukaulėjusi lazda. Sergant šia liga dažnai pakenkiami klubų ir pečių sąnariai, rečiau – kelių, čiurnų, kartais smulkieji rankų ir kojų sąnariai. Jie ima skaudėti ir tinti. Kartais ankilozinis spondilitas prasideda akių liga, o stuburas ir sąnariai pažeidžiami vėliau. Retais atvejais pasitaiko aortos, plaučių, širdies, inkstų pažeidimų. Ankilozinis spondilitas – liga, nuo kurios nepasveikstama, net ir intensyviai gydant. Tačiau įmanoma pristabdyti ligos progresavimą, ilgai išlaikyti gerą stuburo judrumą, sėkmingai kovoti su skausmu. Stuburo ir kryžmens sąnarių uždegimas Klubų ir pečių sąnarių artritas Kitų kojų sąnarių artritas Achilo sausgyslės srities uždegimas, kaulų retėjimas, stuburkaulių lūžiai Ūmus priekinis recidivuojantis uveitas Širdies ir kraujagyslių sistemos pakenkimas Plaučių pakenkimas Žarnyno gleivinės pažeidimas Komplikacijos Ankilozinis spondilitas – liga, nuo kurios nepasveikstama. Ji nesukelia mirtinų komplikacijų, sunkių vidaus organų pakenkimų. Viena iš aktualiausių komplikacijų – osteoporozė. Tyrimai Uždegiminio proceso rodikliai kraujyje (pvz., padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis). HLA B27 Ag – tai vienas iš žmogaus audinių suderinamumo antigenų, randamas 90% sergančiųjų šia liga žmonių kraujyje, 8% sveikų žmonių kraujyje. Dubens rentgeno nuotraukos (jose matomas kryžkaulio – dubens sąnarių uždegimas, labai būdingas šiai ligai). Vėlyvose ligos stadijose rentgeno nuotraukose matomi ryškūs stuburo pakitimai, taip vadinamas „bambuko lazdos stuburas” – į vientisą kaulą suaugęs stuburas. Gydymas Fiziniai pratimai padeda ne tik sumažinti stuburo skausmą ir sustingimą, bet ir apsaugo nuo stuburo deformacijų, nejudrumo. Taisyklingų pratimų kompleksą jums parodys gydytojas-kineziterapeutas. Vaistus turi paskirti gydytojas-reumatologas. Dažniausiai gydymui skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (indometacinas, diklofenakas, naproksenas, koksibai), raumenų tonusą mažinantys vaistai, kortikosteroidai (jei uždegiminis procesas ryškus). Jei liga aktyvi, dažnai paūmėja, skiriami stipresni vaistai – imunosupresantai (sulfasalazinas, metotreksatas, azatioprinas). Jų gydymo kursas turi būti ilgas, tačiau jie sukelia ir daugiau pašalinių poveikių, apie kuriuos jus turi įspėti gydytojas. Masažas ir fizioterapinės procedūros.