Gydymas distonija Druskininkuose

Distonija yra sindromas, kuriam būdingi nereguliarūs nevalingi raumenų susitraukimai, kurie sukelia sukimąsi ir pasikartojančius judesius ar nenormalią laikyseną. Susitraukimus dažnai lydi stiprus skausmas ar negalia. Distonija turi daugybę formų ir gali būti sukelta fizinės traumos, infekcijos, auglio, toksinio švino ar vaistų poveikio, taip pat paveldima. Mokslininkai manymu, distoniją sukelai patologiniai pokyčiais galvos smegenų struktūroje, pamato branduoliuose, kuriuose vyksta procesai susiję su raumenų susitraukimo iniciacija. Distonija gali sutapti su cerebriniu paralyžiumi, Parkinsono liga, esencialiniu tremoru, išsėtine skleroze ir kitais sutrikimais. Kadangi tai yra nepagydoma liga, distonijos gydymas yra ribotas, tiek medikamentis, tiek kineziterapija. Giliųjų branduolių stimuliacija yra efektyvus chirurginis gydymas tam tikrais paveldimos distonijos ar kaklo distonijos atvejais. Plačiau apie distoniją Distonija tai sutrikimas sukeliantis nevalingus raumenų susitraukimus, sukeliančius lėtus pasikartojančius judesius ir nenormalią laikyseną. Judesiai gali būti skausmingi, o kai kurie pacientai, sergantys distonija, gali turėti tremorą ar kitų neurologinių sutrikimų. Yra keletą skirtingų distonijos formų, kurios gali paveikti tik vieną raumenų, jų grupę ar visus kūno raumenis. Kai kurios distonijos formos yra genetiškai paveldimos, bet daugumos atvejų priežastys nėra žinomos. Simptomai Distonija gali paveikti daugelį skirtingų kūno dalių, todėl simptomai skiriasi priklausomai nuo ligos formos. Pirmieji simptomai gali būti pėdos mėšlungis, polinkis pasukti ar vilkti vieną koją, spontaniškai ar paėjus tam tikrą nuotolį, arba rašysenos pablogėjimas, parašius keletą eilučių. Kitais atvejais, tai gali būti nevalingi kaklo pasisukimai ar kaklo traukimas į vieną pusę, ypač streso ar nuovargio metu. Kartais tai gali būti nekontroliuojamas akių mirkčiojimas arba spazmo sukeltas užsimerkimas. Taip pat distonija gali pasireikšti tik atliekant tam tikrą veiksmą, o kitų veiksmu metu jos gali ir nebūti. Pavyzdžiui, muzikantui distonija gali pasireikšti naudojant ranką groti instrumentu, tačiau pranykti naudojant tą pačią ranką rašant. Pirmieji simptomai gali būti labai silpni ir išryškėti tik išsekimo, streso ar nuovargio metu. Bėgant laikui, simptomai tampa ryškesni ir labiau išplitę, nors kartais jie gali ir visai neprogresuoti. Distonija paprastai nesusijusi su sutrikusiu mąstymu ar suvokimu, bet gali būti susijusi su depresija ir nerimu. Distonija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, bet išskiriama ankstyva distonija, kuri pasireiškia vaikystėje ir vėlyva distonija, kuri pasireiškia suaugus. Ankstyva distonija dažnai pasireiškia simptomais, kurie apima galūnių raumenis ir vėliau progresuoja į kitas kūno sritis. Kai kurie simptomai pasireiškia tik fizinio išsekimo metu ir/arba gali būti banguojančio pobūdžio ir kisti dienos eigoje. Vėlyvoji distonija dažniausiai apima vieną ar kelias gretimas kūno dalis, dažnai kaklo ir/ar veido raumenis. Įgyta distonija gali apimti ir kitas kūno sritis.