Gydymas elektrofarezė Druskininkuose

Elektroterapija- tai elektros srovės taikymas gydymui. Čia įeina gydymas nuolatine elektros srove, impulsinėmis srovėmis, kintamais aukšto, ultraaukšto ,superaukšto ir ypač aukšto dažnio laukais, magnetiniais laukais. Elektroforezė- tai veikimas nuolatine srove ir medikamentų įterpimas. Tai elektrofarmakologinis metodas. Jis sudaro apie 25-30% velektros srovė į audinius patenka pro prakaito ir riebalines liaukas, odos epidermio plyšius, kraujo ir limfos takais. Elektros srovės kelias žmogaus organizme priklauso nuo audinių struktūros. Geri elektros srovės laidininkai- nervų skaidulos, kraujagyslės, blogi- riebalinis audinys, kaulai. Veikiant elektros srovei vyksta elektrolizė, jonų poliarizacija, difuzija ir elektroosmosas. Vykstant šiems procesams prie anodo tankėja audiniai, mažėja jų laidumas. Mažėja histamino, didėja cholinesterazės aktyvumas, kartu mažėja skausmas. Aktyvėja retikuloendotelinė sistema, atsidaro rezerviniai kapiliarai, dėl to gerėja mikrocirkuliacija, leukocitų fagocitinis aktyvumas. Prie katodo didėja na ir k jonų koncentracija. Jie didina membranų pralaidumą, nes didėja histamino, acetilcholino, adrenalino kiekis, mažėja cholinesterazės aktyvumas. Visa tai didina nervinių audinių dirglumą, sukelia odos paraudimą ir audinių paburkimą. Apie 90% medikamentų elektroforezės metu patenka į organizmą dėl eskirstomas į vietinį ir bendrinį. Vietinis poveikis: hiperemija katodo vietoje, odos morfologiniai kitimai (išburksta epidermis, didėja funkcionuojančių liaukų kiekis), audinių ph kitimas, nervinių ląstelių jautrumo didėjimas. Bendrasis poveikis: tai nervų ir endokrininės sistemų stimuliavimas, kraujospūdžio mažinimas, kraujo ir limfos apytakos, audinių trofikos, kepenų metabolizmo gerinimas, kvėpavimo takų virpamojo epitelio stimuliavimas. Elektroforezė aktyvina simpatinę ir adrenalininę sistemą, gerina audinių aprūpinimą deguonimi, atf, mažina kraujyje cholesterolį, aktyvina retikuloendotelinę sistemą, veikia kaip adaptogenas, didinvietinės metodikos savo ruožtu dar skiriamos į skersines ir išilgines, netipines ir diagonalias.